![[X]](/site/upload/2009/06/close.gif)
MŪSŲ KULTŪRINIS PAVELDAS
Vengrijai istorijos vingiuose dažnai tekdavo dalyvauti svetimos valdžios žaidimuose ir daug kentėti nuo įvairiausių karų, todėl vengrai labai saugo savo kultūrinį paveldą ir rūpestingai jį prižiūri.
UNESCO pasaulio kultūros paveldo sąraše 125 šalyse yra 730 įvairių architektūros paminklų ir kraštovaizdžių, turinčių unikalią reikšmę žmonijai, todėl saugomi.
Šiuo metu Vengrijoje yra aštuoni pasaulio kultūros paveldo objektai:
• Dunojaus pakrantės Budapešte, Pilies kalnas su senamiesčiu Budos pusėje (1987 m.) bei Andrássy prospektas ir jo apylinkės (2002 m.).
• Hollokő kaimas ir jo apylinkės (1987 m.)
• Aggtelek karstinės grotos (1995 m.)
• Benediktinų abatija Pannonhalma ir apylinkės (1996 m.)
• Pusztan Hortobágy nacionaliniame parke (1999 m.)
• Senasis krikščionių nekropolis Pécs (2000 m.)
• Kultūrinis kraštovaizdis prie Fertő ežero (2001 m.)
• Tokajaus regionas (2002 m.)
PILIES KALNAS IR SENAMIESTIS BUDOS PUSĖJE
- tai vaizdingiausia ir ramiausia vieta Budapešte bei vienintelė dalis, leisianti susidaryti vaizdą, kaip miestas atrodė viduramžiais.
Aukštumą, kuri suformuoja ilgą ir siaurą plokščiakalnį, sudaro dvi dalys. Pietinėje dalyje stūksojo rūmai, kuriuose kelis šimtus metų buvo Vengrijos karalių sostas. Pilies kalne dominuoja dabartinė pilis. Čia įsikūrusi Nacionalinė galerija, kurioje yra Vengrijos meno ekspozicija, Miesto muziejus ir Nacionalinė biblioteka.
Aukščiau, šiaurinėje dalyje, išsidėstęs miestas su savo vingiuotomis istorinėmis gatvelėmis, kurias supa maži gražūs pastatai, restoranai, kavinės ir muziejai, o iš po jų kyšo siaura gotiškosios Šv. Mattias bažnyčios viršūnė. Bažnyčios stogas šviečia nuo spalvingų geometriškai sudėliotų granito plokščių. Viduramžiais bažnyčioje buvo karūnuoti keli Vengrijos karaliai, taip pat ir imperatorius Frans Josef (1867 m.) skambant Franc Liszto „Karališkųjų mišių“ muzikai. Už bažnyčios yra labiausiai Budapešte fotografuojamas paminklas – Žvejų bastionas, rytietiškų pasakų stiliaus, su bokštais, arkomis ir terasomis.
Viršuje užburia didingas vaizdas į miestą – iš čia matyti visas Peštas, Vandenų miestas Budoje ir sidabrinė Dunojaus vaga, kurią juosia devyni gražūs tiltai.
ANDRASSY PROSPEKTAS (Andrássy út)
- tai gražiausia miesto gatvė, suformuota Eliziejaus laukų pavyzdžiu ir įgyvendinta 19 a. pabaigoje. Įspūdinga liepų alėja it žalias tunelis tęsiasi 2,5 kilometro nuo miesto centro iki Miesto parko (Városliget), o vientisa architektūra sukuria erdvią ir didingą atmosferą.
Pasivėžinkite žaviu senoviškuoju geltonu metro traukiniu – Tūkstantmečio linija M1, kuris važinėja po prospektą. Arba kodėl gi nepasivaikščiojus prospektu ir nepasigėrėjus didingiausiais Budapešto gyvenamaisiais namais, išpuoštais mozaikomis, statulomis, fontanais, kolonomis ir frizais – viskas pastatyta vientisu stiliumi, kuris dera su harmoningomis proporcijomis.
Šiandien prospektas yra pagrindinė miesto gatvė, kurioje įsikūrusi Opera, Muzikos akademija, F. Listo atminimo muziejus, Rytų Azijos muziejai, daugybė teatrų pačiame prospekte ar netoli jo. Prospektas įspūdingai baigiasi Didvyrių aikštėje (Hősöl tere), už kurios – Miesto parko žaluma. Didvyrių aikštė – tai įspūdinga atvira vieta, kurioje Tūkstantmečio monumentas ir statulos dviejose už jo stovinčiose kolonadose pasakoja apie ilgą Vengrijos istoriją.
HOLLÓKŐ KAIMAS
Gyvasis muziejus - Hollókő kaimas - yra šiaurinėje Vengrijoje, apie 100 kilometrų nuo Budapešto. Gerai apsaugotas supančių kalnų jis išlaikė savo 14 a. struktūrą. Centre rasime 58 mažus gražius namukus ir baltą bažnytėlę – niekas nepakitę kaimelį sutvarkius po didžiulio gaisro 1909 m.
Pagrindinės gatvės muziejai byloja apie 19 amžių: Pašto muziejuje eksponuojami paštininko drabužiai, audiniai, senoviniai prietaisai, o parodoje apie Nacionalinį Bűkk parką demonstruojama turtinga mineralų, suakmenėjusių iškasenų ir archeologinių radinių kolekcija. Kaimo muziejuje galima susidaryti įspūdį apie kasdienį trijų kartų gyvenimą.
Kelių šimtų metrų aukštyje virš kaimo iškilę romantiški viduramžių pilies griuvėsiai ir „Varnų akmuo“, davęs pavadinimą kaimui. Iš čia galima pamatyti supantį kraštovaizdį, o tolėliau matyti aukšti Slovakijos kalnai. Kaime galima išsinuomoti namą puikiam poilsiui ar atostogoms gamtoje.
VIENUOLYNAS PANNONHALMA
Daugiau nei tūkstantį metų ant Szent-Márton kalno įsikūrusi benediktinų abatija Pannonhalma, dar vadinama „seniausiu Vengrijos pastatu“. Ji yra statybų meno lobynas.
13 a. vienuolyno bazilika yra gotikos stiliaus su žvaigždinėmis arkomis ir 1001 m. statyta koplyčia. Čia taip pat galima pamatyti taip vadinamą raudonojo marmuro Porta Speciosa su nuostabiais renesanso raižiniais ir kripta su vienintele šalyje išlikusia viduramžiška dengta arkada. Vienuolyno bibliotekoje yra rinktinė monetų, paveikslų bei knygų kolekcija, kurią sudaro 360 000 įrašų, tarp kurių yra seniausių šalies rašytinių šaltinių.
Pannonhalma turi seną tradiciją saugoti ir perduoti žinias savo 19 a. pradžioje įsteigtoje gimnazijoje.
AGGTELEK GROTOS
Aggtelek nacionalinis parkas su stalaktitų grota Baradla yra šiaurinėje Vengrijoje prie Slovakijos sienos. 700-900 m. aukščio karstinėje vietovėje yra viena didžiausių Europos stalaktito grotų - Baradla grota. Šiame magiškame požeminiame pasaulyje - upės ir galingos salės su nuostabą keliančio dydžio ir formos stalaktitais ir stalagmitais. Vengriškoji grotos dalis yra 17 km ilgio ir dar 8 km tęsiasi Slovakijoje.
Čia rengiamos ekskursijos su gidu, prasidedančios ties viena iš trijų grotos angų, esančių viena šalia kitos. Jósvafő ir Vörös-tó kviečia į trumpesnius pasivaikščiojimus su elektros apšvietimu ir įrengtais takeliais. Aggtelek įėjimas nuveda į ilgesnius požeminius takelius. Ten reikia žibintuvėlio bei šiltų drabužių, nes pastovi temperatūra siekia apie 11 laipsnių. 30 metrųaukščio ir 125 metrų ilgio Milžinų salė naudojama astmai gydyti, nes ten yra nepaprastai aukštos stalaktitų kolonos.
Visa grotos teritorija yra pačiame 20 kvadratinių kilometrų Nacionalinio parko Bűkk viduryje, o Grotos muziejuje galima sužinoti apie jos ir parko istoriją, archeologinius radinius ir turtingą didžiulės karstinės teritorijos florą ir fauną.
PUSZTAN HORTOBÁGY NACIONALINIS PARKAS
Hortobágypusztan – visiškai lygi teritorija, kurios plotas – 820 kv. km (šiek tiek daugiau nei du kartus didesnis už Vilniaus). Stovint ten nieko kito ir nepamatysi, kaip tik beribę žole apaugusią teritoriją, kurioje gausu laukinių ir saugomų gėlių, o pakėlus žvilgsnį į horizontą išvysite, kad šis nutolęs bene trisdešimt kilometrų.
Didelė pusztan dalis – gyvūnų ir augalų rezervatas, kur galima rasti daugybę beišnykstančių gyvūnų ir Vengrijai būdingų naminių gyvulių bandų, kaip antai, Vengrijos pilkųjų galvijų (kurių mėsoje nėra cholesterolio), garbanotųjų mangalica kiaulių ir spiralės formos ragų avių bei vengrų mylimiausių gyvūnų – žirgų. Čia jau 300 metų veisiama Nonius žirgų veislė.
Piemenys gyvena su savo gyvuliais pusztan devynerius mėnesius per metus. Parodomojo jodinėjimo metu jie pademonstruoja savo įgūdžius, kuo gyvena, rengiasi, kaip gamina riebias, aštrias košes ant laužo.
Hortobágypusztan – didžiausia natūrali vientisa pieva Europoje, laikoma unikaliu pavyzdžiu, kaip gali sugyventi žmogus, flora ir fauna.
SENASIS KRIKŠČIONIŲ NEKROPOLIS PÉCS
Pécs – žavus miestas pietinėje Vengrijoje, kuris jau 14 a. viduryje tapo daugiakultūriniu universitetiniu miestu. Prieš tūkstantį metų jis vadinosi Sopianae ir buvo klestinti Romos provincijos sostinė bei svarbus pirmųjų krikščionių religinis centras. Iki šiol nekropolyje rasta šešiolika pastatų, ir archeologai visą laiką randa naujų radinių.
Gražiausias ir svarbiausias radinys – dviaukštis mauzoliejus, kuriame galima pamatyti įspūdingus piešinius ant sienos, ankstyvus Kristaus ženklus ir tris sarkofagus. Tolėliau taip vadinama „banguotoji“ kripta, gavusi savo pavadinimą iš bangų motyvo piešiniuose ant sienos.
FERTŐ EŽERAS
Fertő ežeras ir aplinkiniai pelkynai – didžiausia druskingo ežero ir pelkyno teritorija, turinti daug panašumų su šarmingais stepių ežerais Azijoje. Subalpinio klimato ir turtingos ežero augalijos derinys pavertė 80 druskingų kopų teritoriją paukščių rojumi, čia peri per 200 įvairių jų rūšių.
1979 m. vietovė tapo Vengrijos antruoju nacionaliniu parku, o parkas gali būti lankomas tik kartu su kompetentingais gidais (tačiau ežere galima ir maudytis, ir buriuoti, ir plaukioti burlentėmis).
Netoliese yra daugiau liekanų iš Romos laikų – pirtis, įžymus mylias žymintis akmuo ir akmenų karjeras, tapęs vengrišku Dalhalla atitikmeniu, kur vasarą rengiami operos koncertai.
TOKAJAUS REGIONAS
Šis regionas šimtus metų pasaulį aprūpina “vynu karaliams, vynų karaliumi“.
Mineralų turtingas vulkaninis dirvožemis, šaltas ryto rūkas vėlyvą rudenį, puikus kalnų šlaitų linkis, pagaunantis nuo upių atsispindinčią saulės šviesą, ir ilgas ruduo sukuria klimatines sąlygas, kurios lemia išskirtinį įžymiojo vyno skonį. Kartu jie suformuoja kilnųjį pelėsį (Botrytis cinerea), reikalingą žymiajam vynui, Tokaji Aszú.
Vynuoges pradėjo auginti valonai, čia atsikėlę 13 a. viduryje. Viduramžiais tokajus buvo net naudojamas kaip vaistas, kurį graikų ir armėnų pirkliai paskleidė po visą pasaulį. Tarp nuolatinių klientų buvo karalius-Saulė Liudvikas XIV, caro Romanovo šeima ir Romos popiežiai. Tokajus jau 1737 m. tapo saugomu prekės ženklu, vėliau iš naujo imtas saugoti ES.Šiandien istorinį vyno regioną sudaro 28 kaimai, o vynuogynai užima 7000 hektarų.