![[X]](/site/upload/2009/06/close.gif)
BUDAPEŠTAS IR VIDURIO DUNOJAUS APYLINKĖS
Dunojus, Vengrijos teritorijoje tekantis 417 km, yra svarbiausia šalies natūrali „linija“ – siena, skirianti švelniai kalnuotą vakarų Vengriją ir plačias lygumas rytuose.
Budapeštas įsikūręs ties šia melsvai žalsva „limes“ - taip romėnai vadindavo šią sieną.
Per savo ilgą istoriją miestas niokotas 31 kartą, tačiau su kiekvienu atgimimu tapo tik gražesnis.
Budapeštas ir vidurio Dunojaus apylinkės turi keletą veidų: Buda pusė upės vakaruose kalnuota, tačiau kalnai nėra itin aukšti, tuo tarpu Pešto pusė rytuose visiškai plokščia – galima sakyti, kad būtent čia prasideda Vengrijos lyguma.
Šiandien Budapešte gyvena per 1,8 milijono gyventojų, tai – šalies politinis ir ekonominis centras.
PRIVALOMOS BUDAPEŠTO ĮŽYMYBĖS...
Pilies aukštumos (Várhegy) iškilusios virš Dunojaus apie 130 m. Pilis ir Grandinių tiltas atveria įspūdingus vaizdus nuo Pešto pusės ir kartu su laisvės statula ant Gellért kalno yra Budapešto simboliai. Ši panoraminė teritorija dabar priklauso Pasaulio paveldo sąrašui. Pirmieji miesto gyventojai įsikūrė 12 a. pradžioje. Pilies pastate dabar yra Nacionalinė galerija ir Széchényi – nacionalinė – biblioteka. Neogotikos stiliumi pastatyta Mattias bažnyčia su smailiais stogais stovi netoli Žvejų bastiono, kuriame galima grožėtis didingais miesto vaizdais.
Parlamentas pradėtas statyti 1885 m., baigtas 1902 m. Pastato ilgis – 268 m., plotis – 118 m., bokšto aukštis – 96 m. virš žemės. Pastate yra 691 kambarys, bendras laiptų ilgis – 20 km. Aštuonios kolonos, kurių apatinė konstrukcija padaryta iš švediško granito, buvo karaliaus Oscar II (Švedijos karalius, gyv. 1829-1907, vert. past.) dovana. Eksterjero stilių galima apibūdinti kaip neogotikinį, tuo tarpu interjeras – didingas ir prabangus. Parlamente saugomos valstybės regalijos, tame tarpe šventoji Stepono karūna. Grupinės ekskursijos po pastatą organizuojamos daug kartų per dieną. Lietuvos piliečiams (ir kitiems ES piliečiams) įėjimas nemokamas. Pilietybę patvirtinančiu dokumentu gali būti pasas arba naujoji identifikacinė kortelė („Šengeno kortelė“); greičiausiai ir lietuviškas vairuotojo pažymėjimas su ES simbolika.
Margit sala (Margitsziget) Dunojaus viduryje primena Stokholmo Djurgården salą. Kažkada ji buvo karalių medžioklės plotas ir nuošali vieta karaliaus rūmų gyventojams. 2,5 km ilgio ir 500 m pločio sala su savo milžiniškais medžiais, spalvingais augalais ir statulomis yra viena iš mėgstamiausių miesto vietų ir šiandien – budapeštiečiai čia vaikščioja, bėgioja, deginasi saulėje ir maudosi, tuo tarpu turistai mėgaujasi gydymo procedūromis dviejuose salos viešbučiuose su terminiais vandenimis. Populiarūs parko teatro operos spektakliai po giedru vasaros dangumi. Saloje leidžiama naudotis tik ekologiškomis transporto priemonėmis, lengviausia ten nuvykti 26 autobusu iš Vakarinės stoties (Nyugati pu.).
Opera, įkurta 1884 m. ir įsikūrusi prie elegantiškosios Andrássy aveniu, yra vienas gražiausių miesto pastatų. Savo itališkuoju stiliumi ir harmoningomis proporcijomis elegantiškai įsilieja į ją supančią aplinką. Gausiai dekoruotu interjeru galima pasigrožėti ekskursijų su gidu metu – arba kodėl nepasižiūrėjus operos? Kartu su opera „sesute“, „Erkel“ teatru operų repertuarą sudaro daugiau nei 70 operų bei 10 baleto spektaklių – gal tai plačiausias repertuaras visame pasaulyje?
Didvyrių aikštė (Hősök tere) ir Tūkstantmečio paminklas atidengti tūkstančio metų jubiliejaus nuo magiarų įžengimo į Karpatų priekalnes proga. Aikštės viduryje kyla 36 m aukščio kolona, kurios viršuje archangelas Gabrielius, o kolonos apačioje – žymieji vadai, kurių priekyje Árpád. Už stulpo esančioje kolonadoje pateikiama trumpa Vengrijos istorijos pamoka, kurią pasakoja keturiolika statulų: nuo valstybės įkūrėjo Šv. Stepono iki Lajos Kossuth, politinio sukilimo prieš Habsburgus 1948-49 m. vadovo. Vienoje aikštės pusėje įsikūręs užsienio dailės muziejus, o kitoje – Meno salė, kur demonstruojamos nuolat keičiamos šiuolaikinio meno parodos.
www.szepmuveszeti.hu
Citaledė Gellért kalno viršūnėje, 135 m. virš Dunojaus, Habsburgų įkurta 1854 m., keletas metų po sukilimo prieš juos numalšinimo. 200 m. ilgio fortas, kurį supa 16 m aukščio apsauginės sienos, šiandien – gausiai turistų lankoma vieta, kur įsikūrę viešbučiai, vyno rūsiai, restoranai ir kavinės. Čia, iš viršaus, atsiveria fantastiškas viso miesto vaizdas. Šv. Stepono dieną, rugpjūčio 20, iš Citadelės paleidžiami didingi saliutai.
... IR DAR DEŠIMT, RANKA PASIEKIAMŲ
Szentendre prie Dunojaus nuo Budapešto nutolęs 20 km, jį lengva pasiekti su priemiestiniais traukiniais (HÉV) iš Batthyány tér (metro M2) Budos pusėje. Tai – mažas, romantiškas menininkų miestelis, turintis per 20 muziejų (nepraleiskite progos aplankyti Margit Kovács muziejaus, kuriame demonstruojama puiki keramika!). 14 a. pabaigoje miestelyje apsigyveno serbai ir graikai, atsikėlę čia po Osmanų imperijos turkų pergalės Trast mūšyje, Kosove. Jų religija ir bažnyčios, menas, architektūra ir gyvenimo stilius po šiai dienai suteikia miesteliui daugiau spalvų. Pamačius kreivas miestelio gatveles ir vingiuotus skersgatvius, jaukias kavines ir restoranus, septynių bažnyčių bokštus ir žemus, spalvingus namelius, supranti, kodėl miestelis tapo labiausiai lankoma Dunojaus vingio vieta.
Keletas kilometrų nuo centro įkurtas Skanzen, savo vardą gavęs pagal švedišką pirmtaką (Skansen – Stokholme esantis etnografijos muziejus po atviru dangumi – vert. past.)
www.szentendre.hu ir www.skanzen.hu
Visegrád nutolęs per 20 km viršutine upės kryptimi, kur susiformuoja įlinkis ir atsiveria vieni nuostabiausių Dunojaus vingio vaizdų su harmoningu ir švelniai banguojančiu kraštovaizdžiu. Jau 13 a. karalius Béla IV liepė čia įrengti citadelę ir pastatyti rūmus. Rūmai buvo vis plečiami, kol karaliaus Mattias (Corvinus) laikais (1458-90) tapo vieni didžiausių ir gražiausių renesanso tipo rūmų visoje Europoje. Didelė rūmų dalis vėliau buvo sunaikinta okupacijų, karų ir žemės nuošliūžų, todėl ilgai buvo abejojama, ar šie rūmai iš viso egzistavo, kol jie vėl atrasti 1930 m.
Esztergom šiek tiek aukščiau palei upę yra Vengrijos katalikų bažnyčios centras, kuriame įsikūręs arkivyskupas ir didžiausia šalies bažnyčia, 1856 m. atidaryta skambant Liszto „Esztergom mišioms“. Ankstesnėje bažnyčioje popiežiaus Silvestro II karūna, pagal tradiciją per 1000 m. Kalėdas, buvo karūnuotas karalius Steponas (István). Čia taip pat buvo gražioji Bakócz, didinga renesanso koplyčia iš raudono marmuro, perkelta į dabartinę bažnyčią. Šalia didingosios bažnyčios restauruoti viduramžiškųjų karaliaus rūmų griuvėsiai, menantys laikus, kai Esztergom daugiau nei 250 m buvo sostinė. Žemiau įkurtas Krikščionybės muziejus, kuriame sukaupta puikiausia Vengrijos religinio meno kolekcija: paveikslai, altoriai ir kiti religiniai dirbiniai iš 13 ir vėlesnių amžių.
Botanikos sodas Vácrátót yra rytinėje Dunojaus pusėje, apie 35 km už Budapešto. Tai – didžiausias botanikos sodas, auginantis daugiau nei 13 000 augalų rūšių ir užimantis daugiau nei 29 hektarų plotą. Romantiškas parkas su kriokliu ir malūnu buvo atidarytas 1912 m. Mediniai liepteliai ir dendrariumas, kuriame auga per 2800 medžių ir krūmų, nuostabiai papuošia vasarą organizuojamus klasikinės muzikos koncertus.
Nagybörzsöny – mažas miestukas į šiaurę nuo Dunojaus vingio, tarp 700-800 m aukščio kalnų ir čiurlenančių upelių. Kadaise tai buvo kasyklų miestukas, kur buvo kasama geležis ir auksas. Čia yra gražiausia ir seniausia bažnyčia visoje šalyje, Šv. Stepono bažnyčia iš 13 a., pastatyta romaniniu stiliumi.
www.1hungary.com/info/nagyborzsony
Karališkoji pilis Gödölő, 30 km į šiaurės vakarus nuo Budapešto (metro M2 iki Örs vezér tere ir iš ten - priemiestiniu traukiniu /HÉV/) – viena didžiausių baroko stiliaus pilių Vengrijoje, pastatyta grafo Antal Grassalkovich I 18 a. pirmojoje pusėje. 1841 m. jo giminė išmirė ir, po „kompromiso“ su Austrija 1867 m., pilis atiteko karaliaus rūmams.
Miklós Ybl, operos pastato architektui, buvo pavesta restauruoti pilį, kurią Vengrijos parlamentas vėliau paskyrė kaizerio Frans Josef ir jo žmonos Elisabet, vengrų mylimos karalienės „Sissi“, rezidencija. Pilis tapo mėgstamiausia Sissi vieta, todėl ji čia praleisdavo daugiau laiko nei Schönbrunn. Tarpukario laikotarpiu pilis buvo admirolo Horthy vasaros rezidencija. 1782-85 m. įkurtas Pilies teatras, iš principo visiškai identiškas Drottningsholm teatrui (Švedijos karaliaus rūmų teatras – vert. past.), prieš keletą metų iš pagrindų suremontuotas; čia ir gražiojoje pilies puotų salėje šiandien rengiamos operos ir koncertai.
www.godollo.hu ir www.kiralyistely.hu
Ráckeve, įsikūrusiame prie šoninės Dunojaus atšakos, 45 km į pietus nuo Budapešto, galima ir žvejoti, ir užsiimti kitomis vandens sporto rūšimis. Dar šis mažas miestukas žinomas savo seniausia šalyje serbų ortodoksų bažnyčia ir gražia pilimi, kurią 1702-20 m. pastatė Eugenijus iš Savojos. Jis vadovavo būriams, kurie 17 a. pabaigoje iš Vengrijos išvarė Osmanų imperijos turkus. Šiandien pilyje įsikūręs viešbutis, kuriame yra galimybė rengti konferencijas.
Ócsa yra 32 km į pietryčius nuo Budapešto, čia – puikus ankstyvosios Vengrijos statybos pavyzdys – 1234 m. pastatyta romaniško stiliaus bazilika. Be viduramžių freskų bažnyčioje išliko ir turkiška rodyklė į Meką (mihrab).
Aplink Ócsa miestuką driekiasi gamtos rezervatas su pelkėmis ir įdomia fauna, jame žieduojami paukščiai.
Zsámbék yra 30 km į vakarus nuo Budapešto. Trinavės romaninio stiliaus vienuolyno bažnyčios, statytos maždaug 1220 m., griuvėsiai, 18 a. buvo apgriauti žemės drebėjimo iršiandien suteikia didingumo pojūtį. Vasaros šeštadieniais griuvėsiai tampa iškilmingais kulisais teatro festivalio vaidinimams. Zsámbék žinomas ir lempų muziejumi.
Puzstavacs platuma 47º11‘, ilguma 19º30‘, tai yra šalies geografinis centras. Nuo 1978 m. geografinis centras įamžintas 11 m. aukščio devynbriaune piramide.