![[X]](/site/upload/2009/06/close.gif)
Į RYTUS NUO DUNOJAUS
Vengrija – gana plokščia šalis, beveik pusę jos teritorijos sudaro žemumos. Dunojaus rytinėje pusėje driekiasi didžioji Vengrijos lyguma Alföld, kur kraštovaizdis prilyginamas atvirai jūrai. Dalis lygumos – pusztan prie Hortobágy – šiandien priklauso Pasaulio paveldui. Ši teritorija, kurią skersai skrodžia antra pagal dydį Vengrijos upė Tisza, laikoma šiek tiek senoviška, yra išlaikiusi kai kurias žemdirbiškas tradicijas. Tai – Vengrijos gausybės ragas, kuriame apstu kukurūzų, saulėgrąžų laukų, ganyklų, ten auginamos daržovės ir vaisiai.
Hungaria‘oje – toks buvo lotyniškasis rytinės Dunojaus pusės pavadinimas – gyvena daugiausia protestantai, o garsiosios liuteronų ir kalvinistų mokyklos išugdė ne vieną visoje šalyje žinomą menininką, rašytoją ir politiką.
Didžiausias miestas, Debrecenas, kartais vadinamas „kalvinistų Roma“.
DEŠIMT ŽINOMIAUSIŲ VIETOVIŲ DIDŽIOJOJE VENGRIJOS LYGUMOJE
Tisza ežeras plyti lygumos viduryje ir yra antras pagal dydį visoje šalyje (127 km²). Seklus, šiltas ir aksominio minkštumo vanduo puikiausiai tinka maudymuisi ir įvairioms sporto šakoms. Žuvingi vandens telkiniai ir turtingas paukščių pasaulis suteikia galimybę medžioti ir žvejoti.
Tiszadob mieste 1860 m. vasarą buvo pradėtas Tisza upės tėkmės reguliavimas, kuris laikui bėgant upės ilgį sutrumpino 453 km. Dabar Tiszadob stovi prie išdžiūvusios upės senvagės (veng. holtág).
Eklektinio stiliaus Andrássy pilis, pastatyta 1860 m., yra parke, garsėjančiame savo buksmedžių labirintu. Pilyje šiandien įkurtas viešbutis, jame galima rengti konferencijas. Kasmet rugpjūčio pradžioje pilies parke rengiamas fortepijoninės muzikos festivalis.
www.1hungary.com/info/tiszadob
Hortobágys nacionalinis parkas didžiausias visoje šalyje. Čia žmonės ir naminiai gyvuliai gyvena visiškai šalia natūralios faunos ir floros, sukuriančios unikalią gyvenimo harmoniją. 1999 m. ši teritorija įtraukta į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą.
http://whc.unesco.org/en/list/474 ir www.hnp.hu
Mezőtúr ir Nádudvar – dvi senosios turgaus aikštės, jau viduramžiais garsėjusios savo puodžiais. Neglazūruota juodoji keramika iš Nádudvar su žvyro gabalėliais dekoruojama geometrinėmis formomis arba augalų motyvais.
Hajdúszoboszló – populiarus kurortas su maudyklomis pusztan viduryje. Jodo ir druskų prisotinti garai, kylantys nuo 10 000 m² vandens ploto, sukuria ypatingą mikroklimatą. Vanduo kyla iš 1100 m gylio, yra 75º šilumos ir, kaip manoma, padeda gydyti reumatą.
Sparvas dendrariumas 19 a. pabaigoje pradėtas veisti kaip žemės ūkio mokyklos sodas prie Körös pelkynų. Aštuonių kvadratinių kilometrų dydžio parke šiuo metu auga per 1600 rūšių augalų, daugelis jų – egzotiniai.
Körös-Maros nacionalinį parką sudaro šarmingi pelkynai ir miškas, kurį dažnai užtvindo abi upės.
www.pepikert.hu/index.phtml?pid=en
Gyula įsikūręs pietrytinėje Vengrijoje, tik keletas kilometrų nuo Rumunijos sienos. Miestelio centre stovi vienintelė Europoje 15 a. tvirtovė iš plytų, o miesto gyvenimas verda aplink ją. Tvirtovės teatras kieme vaidina istorines pjeses, rengia operos ir baleto pasirodymus, visai netoliese – garsioji tvirtovės maudykla. Vanduo, kurio temperatūra pakilus iš 2500 m gylio būna 72 laipsniai, dėl didelės jodo koncentracijos yra rusvai gelsvos spalvos.
Čia gimė Ferenc Erkel, „Vengrijos operos tėvas“, sukūręs muziką ir šalies himnui. Vietinę dešros rūšį (Gyulai Kolbász) galima rasti ir daugelyje Švedijos parduotuvių.
Szeged – saulėtas ir erdvus miestas, galintis didžiuotis 2100 saulėtų valandų per metus. Miestas garsus kasmetiniu vasaros festivaliu, kuomet katedros aikštė pavirsta operos salonu po atviru dangumi. Miestas taip pat žinomas savo prieskonine žuviene (Szegedi halászlè).
Szeged, kuriame įsikūrę universitetai ir mokslo tyrimų institutai, yra vienas iš Vengrijos mokslo centrų. Iš čia kilęs Albert Szent-Györgyi, 1937 m. gavęs Nobelio premiją medicinos srityje už atliktus askorbo rūgšties (vitamino C) biologinių funkcijų tyrimus.
Szeged apylinkės itin derlingos, todėl čia auginamas Vengrijos raudonasis auksas – paprika. Szeged apdirbama didžioji dalis žemės ūkio produktų. Čia gaminami garsieji papirkos milteliai, o aštrusis „Pick“ saliamis žinomas visame pasaulyje.
Hajós-Pincèk vadinamas vyninių kaimu, kur daugiau nei 1200 vyno spaudyklų pastatytos it architektoninė retenybė. Vokiškai kalbantys švabai, atsikraustę į šalį 17 a., statė vienodo dydžio ir stiliaus spaudyklas vieną šalia kitos. Į jose iškastus rūsius būdavo supilami švieži baltieji vynai – o tada protingiausia kaime ir pernakvoti...
Didžiausia kaimo šventė – Šv. Orbán, vyndarių globėjo, diena gegužės pabaigoje.
www.archimedia.hu/content.php?content=59
Kecskemèt pastatytas didžiausiuose Vengrijos vaisių auginimo kraštuose, čia gaminama ir žinomiausia abrikosų degtinė (barackpálinka). Kecskemèt 1882 m. gimė kompozitorius Zoltán Kodely, šiuo metu mieste veikia kompozitoriaus vardo muzikos pedagogikos institutas. Rotušė, suprojektuota Ödön Lechner ir Gyula Putros, yra puikus vengriškojo jugendo pavyzdys.
Bugacpusztan, esanti apie 30 km nuo Kecskemèt, yra antra pagal dydį pusztan visoje šalyje. Bugac ir Lajosmizse į šiaurę nuo Kecskemèt – populiarūs miestai tarp iškylautojų iš Budapešto. Čia galima patirti senovės pusztan gyvenimą, sudalyvauti jojimuose, garsėjančiuose savo dideliu greičiu.